Vilniaus Universitetas

Taikomoji kalbotyra

Studentų nuomonė

2017 m. laida

Karina Grigalytė

Mano situacija universitete gerokai skyrėsi nuo mano bendrakursių. Pabaigusi pirmą semestrą Filologijos fakultete, išvykau du kartus pagal Erasmus+ programą studijuoti į Italiją. Taigi, užsienyje praleidau metus. Grįžusi, sukauptų kreditų perviršį panaudojau padengti kitiems dviems universitetiniams dalykams, todėl paskutinį studijų semestrą paskaitų neturėjau ir ramiai rašiau baigiamąjį darbą.

 

Iš viso šito reikia suprasti, kad fakultete praleidau tik pusmetį, įgijau tarptautinės patirties, tačiau vis tiek pabaigiau Taikomosios kalbotyros studijų programą. Esu be galo dėkinga dėstytojams ir katedros administracijai už tai, kad nė karto nesuabejojo mano pasirinkimu išvykti ir iki galo tikėjo, kad parašysiu baigiamąjį darbą. Tai man suteikė galimybę surinkti tiriamąją medžiagą užsienyje ir parašyti puikų baigiamąjį darbą.

 

Iš to vieno fakultete praleisto semestro išlikę patys gražiausi prisiminimai. Dėstytojai labai draugiški studentams, skatina mąstyti, reikšti nuomonę, dalyvauti diskusijose. Taip, dirbi reikėjo tikrai daug, kartais rašto darbai vargindavo, bet visgi niekad nesigailėjau pasirinkusi šią studijų programą. Iki pat šiol savo draugams sakau, kad psicholingvistika buvo pats įdomiausias dalykas, kurį yra tekę studijuoti per visus 6 universitete praleistus metus. 

 

Agata Adamaitytė:

Taikomosios kalbotyros studijų programoje teigiama, kad studentai, baigę šias studijas, gebės kritiškai analizuoti taikomosios kalbotyros literatūrą, vertinti tyrimų pagrįstumą; identifikuoti ir formuluoti problemas bei taikyti tarpdalykinius metodus, norėdami sėkmingai išspręsti mokslines ir praktines problemas; argumentuoti mokslinę idėją ar požiūrį ir jį apginti; savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus. Iš tiesų taikomosios kalbotyros studentas gauna kur kas daugiau. Paminėtinas šiltas, geras Lituanistinių studijų katedros dėstytojų požiūris į studentą, lemiantis didėjančią motyvaciją mokytis, ištvermę ir pasitikėjimą savimi. Studijų metu rašoma nemažai rašto darbų, skatinama dirbti grupėse, rengti pristatymus, skaitoma daug mokslinės literatūros anglų kalba. Tokiu būdu gerinamos anglų kalbos žinios, įveikiamos viešojo kalbėjimo baimės, įgyjama patirties rašant mokslinius darbus ir išmokstama dirbti kolektyve.

 

Baigusi lietuvių filologijos ir lenkų kalbos pirmosios pakopos studijų programą nusprendžiau tęsti studijas ir pasirinkau taikomąją kalbotyrą, kuri gerokai praplėtė mano žinias apie kalbos mokslą. Vis dėlto magistro darbą nusprendžiau rašyti iš kognityvinės etnolingvistikos mokslo srities ir gavau katedros palaiminimą.

 

Nuoširdžiai dėkoju Lituanistinių studijų katedros dėstytojams, darbuotojams už įvairiapusį palaikymą, skatinimą tobulėti, siekti savo užsibrėžtų tikslų ir svajonių, pagalbą ir patarimus, taip pat už galimybę dalyvauti mokslinėje veikloje.

2012 m. laida

Eglė Bernatavičienė:

Smagiausia tyrinėti sritis, susijusias su kalba ir kasdieniu visų mūsų gyvenimu. Atrasti, sužinoti, patirti...

Sunkiausia – bemiegės naktys rašant magistro darbą.

 

Rita Norvaišienė:

Smagiausia buvo bendradarbiavimas su dėstytojais, pati atmosfera ir palaikymas. Apskritai įdomios ir naudingos studijos.

Sunkiausia buvo per didelis krūvis, bet viskas įveikiama.

 

Juliana Matiušenok:

Kad ir kas nutiktų mokslo metu, niekada nepasiduokite, nors padėtis atrodys košmariška. J

 

Milda Prūsaitytė:

Smagiausia – bendravimas su grupe, geri dėstytojai.

Sunkiausia – paskaitos. Iš tiesų visos studijos buvo smagios. Sunkumų buvo šiek tiek, bet įdomios bei praktiškos paskaitos viską atpirko. Dveji metai, kurie tikrai pakeitė mano gyvenimą.

 

Indrė Ulozaitė:

Smagiausia – galimybė reikšti savo nuomonę, atlikti kūrybiškas užduotis, bendrauti su dėstytojais ir grupės draugais.

Sunkiausia – kartais didelis krūvis.

 

Jovita Tartilaitė:

Mielas žmogau, jei jau patekai čia, žinok, kad bus visko. Sunkiausia bus prisiversti eiti į tas paskaitas, kurios Tau dėl kažkokių subjektyvių priežasčių atrodys ne per daug naudingos, tačiau eik į jas, nes pabaigęs suprasti, kad kiekviena jų – geriausia, kas galėjo nutikti. Tai ir yra smagiausia.

2011 m. laida

Sigita Malmyga: 

Taikomosios kalbotyros studijos skirtos tiems, kurie kelia aukštus reikalavimus sau, studijų kokybei ir dėstytojams. Pasirinkę šias studijas, įgysite taikomojo pobūdžio žinių apie kalbą ir jos vartojimą, tuo pačiu susidarysite platų vaizdą apie komunikacijos procesą ir jo dalyvius. Studijų metu intensyviai dirbsite visą semestrą, o ne vien paskutinę naktį prieš egzaminą. Skaitysite mokslinius straipsnius, atliksite su kalbos vartojimu susijusius tyrimus, ruošite jų ir kitokius pristatymus, klausysite užsienio šalių dėstytojų ir kitų kviestinių svečių pranešimus. Palaipsniui įgysite ne tik su dėstomais dalykais susijusių žinių, bet ir ugdysite kitokius gebėjimus, kurie tikrai pravers veikliai dinamiškai asmenybei.

2008 m. laida

Kristina Jakaitė-Bulbukienė:
Iš pačių pradžių noriu pasakyti, kad studijuoti man patiko ir buvo įdomu. Patyriau mokymosi malonumą :) Kadangi tarp bakalauro studijų ir magistrantūros buvo nemaža pertrauka, prieš stodama ilgai rinkausi, kur stoti, skaičiau įvairių galimų studijų programas ir klausiausi atsiliepimų. Norėjau, kad studijos nors kiek sietųsi su darbu ir, kas buvo dar svarbiau, su realiu gyvenimu. Labiausiai svarsčiau tarp leidybos ir taikomosios kalbotyros. Leidyba į akį krito todėl, kad dirbau leidybinėje įmonėje, atrodė, kad galėsiu pritaikyti savo naujas žinias. Vis dėlto apsisprendžiau stoti į taikomąją kalbotyrą, nes programa pasirodė įdomesnė, be to, nenorėjau per daug nutolti nuo to, ką mokiausi bakalauro studijose. Manau, taikomoji kalbotyra puiki išeitis tiems filologams, kurie nori mokytis ko nors naujo, bet pernelyg toli nenueiti nuo to, ką baigė. Tikrai nesigailiu, buvo įdomu sužinoti, kaip mes kalbame, kaip išmokstame svetimos kalbos, kodėl kai kuriuos dalykus laikome mandagesniais, kaip keičiame temą, kas yra geras testas, kaip formuojasi visuomenės kalbinės nuostatos, kas yra pidžinas, ar tikrai moterys kalba daugiau, ar dvynukai sukuria savo atskirą kalbą, kur smegenyse yra tie centrai, kurie atsakingi už kalbėjimą ir suvokimą ir t. t. Kalbant apie šias magistrantūros studijas, būtina paminėti ir gerą ir šiltą dėstytojų požiūrį į studentus :) Tai tikrai labai svarbu, gerina mokymąsi ir didina motyvaciją, kai reikia derinti kelis dalykus: mokslą, šeimą ir darbą.

 

Asta Šalkauskaitė:

„Taikomosios kalbotyros studijų programa iš tiesų yra verta dėmesio, įdomi, verta studijuoti. Ši studijų programa skiriasi nuo tradicinės kalbotyros studijų, nes orientuojasi į dabartinį gyvenimą, dabartinę kalbos vartojimo situaciją bei poreikius. Studijos vertingos tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu.


Studijos truko dvejus metus, kurie tikrai neprailgo. Buvo nemažai įdomių dalykų. Studijuojant visada svarbu, kokia aplinka, dėstytojai tave supa. Reikia pasakyti, kad Lituanistinių studijų katedra tikrai labai rūpinasi savo studentais, rengia posėdžius įvairiais klausimais, klausia studentų nuomonės ir stengiasi į ją atsižvelgti. Labai gerai tai, kad katedra nėra atitrūkusi nuo savo studentų. O patys studentai nesijaučia pamiršti.


Taikomosios kalbotyros studijos naudingos dar ir tuo požiūriu, kad čia galima gilinti anglų kalbos žinias, nes dauguma skaitomų tekstų yra anglų kalba. Jei tektų iš naujo pasirinkti, ar studijuoti tradicinę kalbotyrą ar taikomąją, nedvejodama pasirinkčiau pastarąją.“

Lina Šepetytė:

„Baigus bakalauro studijas (lietuvių filologiją Vilniaus universitete), teko pasirinkti, ar studijuoti lietuvių kalbotyrą ar taikomąją kalbotyrą. Dabar tikrai nesigailiu, kad pasirinkau būtent taikomąją kalbotyrą, nes ši kryptis, specialybė yra pakankamai nauja, orientuota daugiau į praktiką nei į „sausą“ teoriją. Be to, labai gerai patobulinau užsienio (anglų kalbos) įgūdžius, nes praktiškai visi skaitomi straipsniai, knygos, reikalingos įsisavinti kurso medžiagą, buvo anglų kalba.


Visi šie dveji metai buvo naudingi, įdomūs, prasmingi. Be to, Lituanistinių studijų katedra labai draugiška studentams, visada pataria, globėjiškai suteikia reikiamos informacijos. Studentai įtraukiami į katedros organizuojamus tyrimus, o tai išties gera patirtis.“

Rokas Liutkevičius:

„Taikomosios kalbotyros studijos Vilniaus universitete – tiesiausias kelias pažinti pasaulį per kalbą.


Šią magistrantūros studijų programą rekomenduočiau pasirinkti visiems, kurie siekia įgyti plataus pobūdžio universitetinį išsilavinimą, pritaikomą bet kokioje profesinėje veikloje. Tie, kurie nori patys įsitikinti, jog kalbos mokslai gali būti be galo įdomūs ir visapusiškai naudingi, turėtų nedelsdami rinktis taikomosios kalbotyros magistrantūrą VU.“

 

Eglė Vaisėtaitė:
Įprasta kalbą sieti su įvairiomis taisyklėmis, su tuo, kokia ji turėtų būti. Taikomosios kalbotyros studijos žavi tuo, kad į kalbą ir kalbėjimą žiūrima truputėlį kitais aspektais. Kodėl pasakymas buvo suformuluotas vienaip, o ne kitaip ir ką tai keičia komunikacijos procese? Kuo skiriasi įvairių tautybių žmonių kalbinė raiška ir nuo ko tai priklauso? Apie tai ir daug daugiau įdomiai kalbama diskurso analizės, pragmatinės lingvistikos, sociolingvistikos, psicholingvistikos ir kitų paskaitų metu.

2007 m. laida

Ar verta studijuoti TK magistrantūroje?


Agnė Dovidonytė:
„Studijuoti verta, nes su kalba (realia, gyvenimiška) teko susipažinti iš tikrųjų.“

Inga Šadreikienė:
„Su tiesioginiu darbu susijusios anglų kalbos žinios, gautos šiose studijose. O ir šiaip smagu žinoti, kad žodis – tikra galia. Be to, buvusio darbo gydytojai labai domėjosi mano magistriniu darbu, jiems patiko.“

Rasa Fokaitė:
„Buvo labai įdomios studijos. Vertingos tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Manau, kad gautas žinias panaudoju ne tik darbe, kadangi patobulinau ir bendravimo įgūdžius. Darbe tenka bendradarbiauti su kolegomis dokumentų rengimo, reklamos, mokymų klausimais. Tenka organizuoti renginius ir vesti susirinkimus. Tad kalbos žinias naudoju kaip kompleksinę priemonę įvairiose situacijose.“

Mažena Moro–Lauš:
„Tikiuosi grįžusi į darbą mokykloje panaudoti klausytų kursų žinias: kaip mokyti kalbų (pratimų kūrimas, vertinimas), kaip kurti testus ir pan.“

Eva Ivanauskienė:
„Studijuoti buvo naudinga, įdomu. Diskurso žinias kiekvieną dieną naudoju savo darbe.“

2006 m. laida

Kaip trumpai apibūdintumėte TK studijas?

 

Ada Stankūnaitė:

„Konstruktyvus dialogas. Aiški minčių raiška. Kalbos poveikio analizė“.

Visos teisės saugomos Powered by ImpressPages CMS