Vilniaus Universitetas

Apie

Kodėl verta mokytis lietuvių kalbos?

Lietuvių kalba kartais vadinama „muziejumi po atviru dangumi“. Jos archaiškumas ir panašumas į senąją graikų, lotynų ir sanskrito (klasikinę Indijos kalbą) kalbas  pastebėtas XIX a., atsiradus lyginamajai  istorinei kalbotyrai. Kalbininkų nuomone, lietuvių kalba artimiausia indoeuropiečių prokalbei. Ji išlaikė ilguosius ir trumpuosius balsius (kaip senoji graikų kalba), balsius žodžio gale ir laisvą kirtį (kaip sanskrito kalba). Nuo kitų indoeuropiečių kalba lietuvių kalba skiriasi taip pat ir savo žodynu.

 

Pasak mokslininkų, iš anksčiau egzistavusios indoeuropiečių protėvynės į įvairias puses išplito šią prokalbę vartoję žmonės.  Tokiu būdu indoeuropiečių prokalbė palaipsniui kito, diferencijavosi, duodama užuomazgą indoeuropietiškoms kalboms, pvz.: ispanų, italų, portugalų, rusų, lenkų, čekų, anglų, vokiečių, švedų, danų, lietuvių, latvių... 

 

Prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė (Antoine Meillet) yra pasakęs: „Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai (indoeuropiečiai), turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis“. Antuanas Mejė tyrinėjo indoeuropiečių kalbas, kelis kartus lankėsi Lietuvoje ir palaikė ryšius su lietuvių kalbininku K. Būga.

Lietuvių kalbaSanskrito kalba

kas tavo sūnus?

katras tu esi?

avis

vyras

kada

tada

padas

senas

kas tava sūnus?

kataras tu – am asi?

avis

vīras

kadā

tadā

padas

sanas

Lietuvių kalbaLotynų kalba

dievas

vyras

ugnis

dantys

senis

augti

ratas

 

 

deus

vir

ignis

dentes

senex

augere

rota

Visos teisės saugomos Powered by ImpressPages CMS