Vilniaus Universitetas

Lituanistinių studijų katedra

Monografijos

Emigrantai: kalba ir tapatybė

Ramonienė, M. (Red.)

Emigrantai: kalba ir tapatybė

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015

 

Monografijoje, remiantis sociolingvistinio projekto „Emigrantų kalba“ (2011–2013 m.; remtas VLKK; vadovė prof. Meilutė Ramonienė) duomenimis, analizuojamas lietuvių kilmės emigrantų deklaruojamas kalbinis elgesys, kalbinės nuostatos ir ryšys su tapatybe. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo metodika, lietuvių diasporos struktūra, nagrinėjamos bendros kalbinio elgesio ir nuostatų tendencijos, šeimos kalbų politika, vadyba ir paveldėtosios kalbos išlaikymo ypatumai, etninė, kalbinė ir kultūrinė tapatybė ir sąsajos su kalba. 

Emigrantai kalba ir tapatybė Emigrantai kalba ir tapatybė Emigrantai kalba ir tapatybė
Miestai ir kalbos

Ramonienė, M. (Red.)

Miestai ir kalbos

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010

 

Ši monografija yra trejų metų mokslinio projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ rezultatas. Knygoje analizuojama trijų didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gyventojų kalbinė elgsena, aiškinamasi, kiek ir kokių kalbų ar tarmių moka miestų gyventojai, kaip, kodėl, kada, su kuo bendraudami jas vartoja, kaip jas sieja su savo tapatybe, kaip jas vertina, kurias iš jų laiko prestižinėmis, kurių norėtų mokyti jaunąją kartą. Kadangi kalbų pokyčiai dažniausiai pradeda sklisti iš didžiųjų miestų, matant miestų kalbinį vaizdą galima numatyti, kaip kalbiniu požiūriu ateityje gali atrodyti Lietuva.

Emigrantai: kalba ir tapatybė Emigrantai: kalba ir tapatybė Emigrantai: kalba ir tapatybė
Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai

Hilbig, I.
Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010

 

Monografijoje analizuojami atliekant eksperimentą (diskurso kūrimo testu) iš aukštųjų mokyklų studentų gauti sakytiniai lietuvių ir anglų prašymai – jų mandagumo strategijos ir realizacijos, siekiama nustatyti ir paaiškinti tirtų kalbų vartotojų prašymų panašumus ir skirtumus. Gauti rezultatai rodo, kad lietuviai, palyginti su negatyviai mandagiais anglais, yra labiau orientuoti į pozityviojo mandagumo tipą. Skirtingi būdai, kaip prašant dera atsižvelgti į kitą asmenį, yra nulemti skirtingų kultūrinių lietuvių ir anglų vertybių, požiūrių ir nuostatų.

Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai
Language Planning and Policy in Europe. The Baltic States, Ireland and Italy

Hogan-Brun, G., U. Ozolins, M. Ramonienė & M. Rannut

Language Planning and Policy in Europe. The Baltic States, Ireland and Italy

The Baltic States, Ireland and Italy, Clevedon: Multilingual Matters, 2008, p. 31-192.

 

Šioje kolektyvinėje monografijoje analizuojama Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) kalbinė situacija, nušviečiamas istorinis kontekstas, pateikiama lyginamoji visuomenės kalbinio elgesio, kalbų vartojimo, kalbinių nuostatų ir kalbų politikos analizė. Studijoje ypatingas dėmesys skiriamas kalbų švietimo politikai, kalbų mokymo ir vertinimo sistemų raidai, dvikalbystės ir daugiakalbystės aspektams.

Language Politics and Practices in the Baltic States

Hogan-Brun, G., U. Ozolins, M. Ramonienė & M. Rannut,

Language Politics and Practices in the Baltic States

Tallinn: Tallinn University Press, 2009


Šioje monografijoje pateikiama trijų Baltijos šalių, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, kalbinės situacijos apžvalga. Čia analizuojamos naujausios Baltijos šalių kalbų politikos permainos, sąmoningai įvykdytos atkūrus nepriklausomybę šiose šalyse, tų permainų pobūdis, jų sukeltas pasipriešinimas ir lingvistinės, politinės bei socialinės tokios politikos pasekmės tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pirmiausia knygoje pristatomas bendras istorinis fonas, parodantis kontekstą ir išryškinantis kalbų politikos Baltijos šalyse problemas, toliau atskleidžiamos pastangos panaikinti svarbiausius sovietinės kalbų politikos aspektus ir iš naujo įtvirtinti nacionalines kalbas. Dabartinės kalbinės situacijos nagrinėjimas apima ir dvikalbystės bei daugiakalbystės reiškinius ir kalbų vartojimą daugiatautėje Baltijos šalių aplinkoje. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbų mokymui skirtingoje edukacinėje aplinkoje, kalbų mokėjimo tikrinimo ir vertinimo metodikai. Toliau diskutuojama apie nuostatas dėl kalbų vartojimo, standartizavimo, testavimo, kalbų ir kalbinių atmainų. Galiausiai monografijoje analizuojama mokslinė Baltijos šalių kalbų politikos problemų traktuotė ir įvertinama, kaip Baltijos šalys prisideda prie bendro kalbų politikos ir jos kompleksiškumo suvokimo.

Language Politics and Practices in the Baltic State Language Politics and Practices in the Baltic State Language Politics and Practices in the Baltic State
Visos teisės saugomos Powered by ImpressPages CMS