Vilniaus Universitetas

Lituanistinių studijų katedra

Katedros istorija

Pradžių pradžia

Lituanistinių studijų katedra savo pirmuosius žingsnius žengė 1990 metais. Jos atsiradimas glaudžiai susijęs su permainomis Lietuvos Respublikoje. Atgavus Nepriklausomybę, stengtasi rasti būdų ir priemonių integruoti Lietuvoje gyvenančius kitakalbius į naujai besikuriančią visuomenę. Atsivėrus sienoms ir užsimezgus ryšiams su užsieniu, lietuvių kalba tapo tiltu tiems, kurie norėjo iš arti susipažinti su mūsų šalimi.

Iki 1990 metų lituanistika Vilniaus universiteto Filologijos fakultete rūpinosi dvi katedros – Baltų filologijos ir Lietuvių kalbos. Jos rengė specialistus lituanistus ir dvi vasaras organizavo stovyklas Rytų Lietuvos vaikams – ruošė juos stojamiesiems egzaminams į universitetą. Rytų Lietuvos moksleivių ir užsieniečių susidomėjimas lietuvių kalba augo, todėl buvo pradėtos svarstyti lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo galimybės Filologijos fakultete. Doc. Kęstutis Urba, tuo metu Filologijos fakulteto dekanas, prisimena, kad pirmiausia buvo sumanyta įkurti lietuvių kalbos mokymo centrą Rytų Lietuvos moksleiviams, o užsieniečiams pasiūlyti vasaros kursus. Tačiau po svarstymų ir diskusijų, kurias inicijavo jis pats ir tuometinė Lietuvių kalbos katedros vedėja prof. Evalda Jakaitienė, buvo nuspręsta steigti naują lituanistinę katedrą. Šį sumanymą palaikė ir prorektorius Rolandas Pavilionis, neprieštaravo universiteto rektorius Vytautas Kubilius, todėl 1990 m. specialiu nutarimu buvo įteisinta Praktinės lietuvių kalbos katedra.

1992 metais katedros pavadinimą buvo nutarta pakeisti paaiškėjus, kad pastarasis neatspindi katedros veiklos. Čia mokoma ne tik kalbos, bet ir supažindinama su Lietuvos kultūra, istorija, politika. Tada katedra buvo pavadinta Lituanistinių studijų katedra, taip ji tebevadinama iki šiol.

Katedros istorijai svarbios datos ir darbai:

Nuo 1990 m. įsikūrusi katedra perėmė lituanistinių Vasaros kursų organizavimą.

 

Nuo 1990 m. pagal specialią programą organizuotos studijos baigusiems nelietuviškas mokyklas ir norintiems studijuoti lietuvių filologiją. Nuo 2002 m. ši speciali programa pertvarkyta į vienerių metų studijas. Šios studijos baigtos organizuoti 2004 m.

 

Nuo 1992 m. organizuojamos I, II ir III lygio (pradedančiųjų, pažengusiųjų ir mokančiųjų) lietuvių kalbos metinės studijos.

 

Nuo 1993 m. organizuojami 2 savaičių lituanistiniai Žiemos kursai.

 

Nuo 1999 m. Lituanistinių studijų katedra į priklauso ALTE asociacijai (Europos kalbos testuotojų asociacija / Association of Language Testers in Europe), kuri jungia tuos, kurie organizuoja svetimųjų kalbų testavimą.

 

Nuo 1999 m. organizuojami Vakariniai kursai.

 

Nuo 1999 m. katedra dėsto lietuvių kalbą „Erasmus“ programos studentams.

 

Nuo 2005 m. katedra vykdo Taikomosios kalbotyros magistro studijų programą.

 

2005 m. įvyko pirmoji taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: dabartis ir perspektyvos“. Per konferenciją katedra paskatino steigti Taikomosios kalbotyros asociaciją. Subrandinus idėją, asociacija buvo įkurta 2007 m.

 

Nuo 2007 m., katedros darbuotojai dalyvauja Taikomosios kalbotyros asociacijos veikloje (nuoroda į www.litaka.lt).

 

2007 m. vasario 5 d. Lituanistinių studijų katedros darbuotojoms Joanai Pribušauskaitei, Meilutei Ramonienei, Virginijai Stumbrienei ir Loretai Vilkienei Lietuvos mokslo premijų komisija skyrė 2006 m. Lietuvos mokslo premiją už taikomosios mokslinės veiklos darbą – ciklą „Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, metodika ir jos taikymas (1995–2005 m.)“.

 

2010 m. katedros dvidešimtmečiui paminėti suorganizuota antroji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: dialogai ir kontaktai“.

Mūsų žmonės

Katedrai nuo įkūrimo 1990 m. iki 1995 m. ir nuo 1999 m. iki 2010 m. rugpsėjo 1 d. vadovavo doc. dr. Meilutė Ramonienė. 1995–1999 katedrai vadovavo Joana Pribušauskaitė. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Lituanistinių studijų katedros vedėja doc. dr. Loreta Vilkienė.

Katedroje dirbo ir tebedirba būrys specialistų. Pirmasis praktinės lietuvių kalbos katedros kolektyvas buvo sutelktas iš Lietuvių kalbos, Baltų filologijos katedrose dirbusiųjų bei naujų darbuotojų. Mokyti lietuvių kalbos kaip svetimosios ėmėsi prof. Arnoldas Piročkinas, doc. Zofija Babickienė, jiems talkino Regina Kliukienė, Violeta Sakevičiūtė, Irena Remenytė-Mažiulienė, Neringa Lašienė, doc. dr. Irena Kruopienė, Janina Jakelaitytė, ką tik studijas baigusi Rita Meilutytė (dabar – Migauskienė).

Pirmąja reikalų tvarkytoja tapo Rita Migauskienė, pirmuoju administratoriumi – Paulius Subačius. Kiti administratoriai buvo Tomas Dumčius ir Liutauras Kungys. Šiuo metu šias pareigas atlieka Andrius Apinis, o katedros reikalų tvarkytoja yra Lina Blauzdavičiūtė.

Buvę ir esami katedros dėstytojai yra dėstę ir tebedėsto lietuvių kalbą ir kultūrą užsienio universitetuose. Vilma Kaladytė, Ramunė Kandzežauskaitė, Vaida Našlėnaitė-Eberhardt, Mikas Pocius, Joana Pribušauskaitė – Budapešte, Violeta Sakevičiūtė – Poznanėje, Janina Jakelaitytė – Greifsvalde, Meilutė Ramonienė ir Aurelija Kaškelevičienė – Helsinkyje, Vilma Kaladytė – Maskvoje. Taikomosios programos absolventas Rokas Liutkevičius šiuo metu dėsto Pekine.

Per 20 katedros gyvavimo metų joje įvairiu laiku yra dirbę:

Dalia Bagdonavičienė, Alvydas Čepulis, Vilma Daugirdaitė, Gerlanda Griškevičienė, Vilma Kaladytė, Ramunė Kandzežauskaitė, Jūratė Kurgonienė, Jūratė Pajėdienė, Mikas Pocius, Ramūnas Terleckas, Gailutė Urbonaitė.

Šiuo metu katedroje dirba 21 darbuotojas. Dabartinių darbuotojų sąrašą jūs galite rasti čia.

Visos teisės saugomos Powered by ImpressPages CMS